2013 m. lapkričio 8 d., penktadienis

Pakeliui į Singapūrą


Sveiki Mielieji,
Iskart atsiprasau, kad rasau kol kas ne lietuviskom raidem. Paskutines dienas radau simta priezasciu, kodel dar negaliu pradet rasyt sio dienorascio :) ir nutariau nebelaukt.
Brendau brendau ir pribrendau siam zingsniui. Aciu, kas mane paskatino tai padaryti.
Kokiu tikslu rasau? Kai kam pravers informacija apie sali, kai kam, pvz namiskiam, smalsu bus paskaityt ir galu gale isitikint, kad esam sveiki gyvi ir kt.
Lai tai buna lengvas, sviesus tinklapelis, skriejantis savo dievisku keliu :)
Leiskit pristatyt savo seima : vyras Olegas, vyresnele dukra Liepa ir jaunele Esme. Persikele gyvent i Rusija, Maskva, vyras neilgtrukus gavo pasiulyma pereit dirbt i Singapura. Po ilgu svarstymu uz ir pries, leidziames gyventi i kita pasaulio krasta - tropikini Singapura.
Ieskojom tiesioginio skrydzio, nes visgi su kudikiu ant ranku bei 3m vaikiuku noretusi greiciau pasiekt keliones tiksla nei baladotis po skirtingus oro uostus. Juolab kad nezinojom, kaip vaikam bus su ausytem kylant ir leidziantis, ar neskaudes. Bet viskas praejo sklandziai. Liepele gavo vieta su teciu prie lango, o as su Esme sedejom netoliese kitoj eilej,kur (valiooo, yra lietuviškos raidės) buvo prie sienos pritvirtinta lovelė. Esme praktiškai miegojo visąlaik man ant rankų, valgė ir vėl miegojo. Lovelė man gerai pasitarnavo daiktam susidėt, nes vaikiuks ten nenoriai gulėjo. Vyresnėlei sesei Liepai nepatiko tik vienas momentėlis - prisisegti diržą, kada reikėdavo, tai jos mielą balselį turbūt girdėjo ir pats lėktuvo pilotas :) Kaip dabar juokauju, užduodama Liepai mįslę: didelė burnytė ir garsiai rėkia, KAS? :)
Po 10ties valandų skrydžio išlipome jau Azijos žemyne. Ten buvo apie 5 val ryto, o mūsų senu laiku - 1val nakties, tai reikėjo truputi laiko, kol persiorientavom. Changi oro uostas ne be reikalo taip visų giriamas, man taip pat patiko - švaru, kai kur net kiliminė danga po kojom (pirmąkart taip mačiau), pačiam oro uoste auga įvairūs augalai, medžiai susodinti, tokia net medžių giraitė padaryta. Na labai džiugu, kai taip žalia, gyva aplink. Iškišus nosį iš oro uosto, visą kūną apgaubė toks malonus karštas drėgnas ūkas. Tą jausmą aš puikiai pamenu, kai dirbau turizmo srityje ir dažnai "komandiruodavaus" po karštus kraštus. Tik šįkart tai ne trumpa kelionė ar komandiruotė, o tikras gyvenimas bent metelius, kitus :)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą