Gulkt-Gulkt, Niam-Niam ir Liepa

Seniai seniai jau norėjau parašyti apie vieną - mūsų šeimos nuo pat atvykimo pamėgtą - kioskelį :) Bet apie viską nuodugniau. Tai, ko Lietuvoj nemačiau ir neatradau, o čia įprasta ir populiaru, tai maisto centrai (food court, food centre). Mes esam matę atskirai juos stovinčius, šalia prekybos centrų arba pačiuose prekybos centruose. Įvairių virtuvių pasirinkimas: ir vegetariški patiekalai, ir mėsiški, ir indiški, ir musulmoniški, ir kiniški... Kol kas man svarbu, kad tai nebūtų aštru (o čia oj kaip mėgstama aštriai gamint..net jų 'neaštrus' patiekalas man burną degina :) ), ir pamėgau saldžiarūgščiai, tada praktiškai esu garantuota, kad bus skanu. Nes buvo pora tokių atvejų, kai nuvykom į kinų kvartalą (turėjom dokumentus ten tvarkytis; šį kvartalą dar reiks gerai patyrinėt, labai patiko), radom gatvinį tokį maisto centriuką. Paprastai būna prie maisto 'kioskelių' paveiksliukai patiekalo arba pavadinimas, bet jei viskas rašoma hieroglifais, lieka tik pagal nuotrauką rinktis. Vava, pasitvirtino, kad išvaizda gali būti apgaulinga :) išsirinkom atrodo visai neblogai atrodanti dubenėlį maisto, na bet kai atnešė.. Mėsos gabaliukai, makaronai ir juodi grybukai plaukiojo kažkokiam skystyje..gal tai sriuba+patiekalas? Prėska prėska, galima sakyt be jokio skonio. Tokia buvau alkana, bet net ir gurgiantis pilvas neprivertė manęs to valgyti :) Olegas valgė, nes reikia valgyt. Jo veidas nešvietė džiaugsmu. Užtat kas liko patenkinta - tai Liepa. A, ir dar su pagaliukais ir mažu šaukšteliu reikėjo viską valgyt, sriūbčiot (jei garsiai čepsi, sriūbčioji - reiškias skanu). Liepa ėmė pagaliukais gaudyt ilgus makaronus, kišt į burnytę. Gaila, nespėjau įamžint.. Nes to kioskelio šeimininkė atnešė jai iš kaimyninio kiosko šakutę. Tiesa, Liepa sulaukia labai daug dėmesio visur: metro, maisto centre ir kt. Vieni žavisi jos besigarbiniuojančiais plaukais (kinai, nes pas juos juodi tiesūs plaukai), kiti - jos drąsa ir atvirumu bendrauti ar jos rodomu liežuviu (jej,kaip gerai, kad žmonės su jumoru reaguoja :) ). Daug kas fotografuojasi su ja. Jai dėmesys patinka. Ačiū Liepai, jos dėka ir mes pabendraujam su vietiniais. Pvz., ateinam vakare pasimaudyt, žiūrim, mažam baseine ilsisi jaunuolis su telefonu rankose. O neeee, pagalvoju, technika, vanduo, Liepa baseine - bus bėdos.. Aišku Liepa jau eina pažindintis su 'jos baseino' lankytoju, lenda į jo telefoną, jau jie ir fotografuojasi kartu, jau ji pozuoja, ją fotografuoja. Mes su Olegu padedam jiem bendraut, bet Liepa ir taip gerai moka parodyt, ko nori. Tas studentas taip ramiai ir nepasibuvo baseiniuke. Bet jei jam nepatiktų, juk išeitų, tiesa? O jis liko dūkt su Liepa. Man teko šeimyną palikt turkštis toliau, Esmę nunešiau maitint namo. Kai grįžo mano chebrytė, Olegas sakė, jog Liepa jau jodinėjo dėdei ant nugaros baseine, žaidė, plius jaunuolis paliko vyrui savo kontaktus, kad galėtume dar visi susitikt, pasigamint valgyt, pabendraut. Jis čia gyvena, studentauja. Argi ne šaunu?

Dar Liepai patinka taksistai, mėgsta juos liesti - paglosto jiem galvą : ))) ką ten mėgsta..myli..

"Liepa, kodėl tu lieti tą dėdę?", "Tai kad aš jį labai myliu..."

Arba pvz šiandien prie baseino: as su Esme 'sausumoj', Liepa maudosi su ratu jau dideliam baseine viena. Ir štai ateina 'auka' :) toks vyriškis 'amžiuje', su akinukais. Liepa nušvito visa - "mano Draugas!" (aut.past. žmones, kurie jai patinka arba su kuriais kątik susipažino/ar ketina susipažinti iškart tampa jos draugais ir draugėmis). Aš stebiu, kas čia toliau bus. Na scenarijus daugmaž baseine panašus būna - mažutė su savo ratu, makaluodama kojomis-rankomis stengiasi pavyti draugą :) Jei nepavyksta, lipa iš baseino, bėga sausuma link tos vietos, kur dėdė ir įlipa būtent ten, kur draugas plaukioja :) tada bendrauja, juokiasi, žaidžia. Taip paplaukiojusi (dėdė nuėjo ramiai pagulėt ant savo gulto), ateina prie manęs ir sako "jis toks švelnus pūkelis, na toks pūkelis". Taip prajuokino :) sakau "kodėl?", ji "na jis toks gražus, toks švelnus pūkelis" :) ir nubėgo degintis ant gulto, kuris šalia naujojo draugo. Po poros minučių jau nulėkė toliau maudytis.

Liepa labai gerai jaučia žmones ir mato ne tik jų išorę, o kur kas giliau, kur kas daugiau. Be to, kas mane džiugina, ji išjudina nepajudinamus žmones, galbūt net vienišus, nedrąsius, užsidariusius. Matau, kaip su ja nori pažindintis vietiniai ir ne vietiniai. Dėl to nestabdom jos, lai būna savimi, tokia nevaržoma ir laisva.

Po tokių lyrinių nukrypimų, visgi grįžtam prie mūsų pamėgto kioskelio ir jo šeimininko Mr. William :) mūsų dideliai nuostabai, jis taip kuklinosi fotografuotis, susirūpino purvinais darbo rūbais, savo šukuosena :)

Tai - sulčių 'baro' kioskelis, pačios skaniausios mum šviežios sultys ir plius smagu pabendrauti su ten dirbančiais žmonėm, mus jau atpažįsta ir siūlo patiem pirktis sulčiaspaudę.. Olegas susimąstė :)

Mr. Linksmasis William ir mūsų šeimyna (Esmytė "kengūroj")

Siūlomas asortimentas 

Kainos. Mūsų pamėgti gėrimai: pieno kokteiliai praktiškai skanūs visi (bet naudos/sveikatos iš jų, mano galva, mažai), avokadų+obuolių, mango

Už maisto centro radom kampelį, kur maistas aukojamas 'dievams', tokių altorėlių

Vos radom kur atsisėsti :) Maisto centras prekybos centre

Mano chebrytė jau pavalgė

Nufotografavau ir kraupių vaizdelių

mmm... skanu prisiminti :)

Zuikis makaronus valgo lazdelėmis :) Aš paprastai valgau atsargiai, nes Esme nešioklėj. Šeimininkas kioskelio (iš kurio pirkom maistą) pamatė, jog sunkiai ten man sekas valgyt makaronus, prieina su žirklėm ir kažką sako nerišliai. Galvoju, ko jis nori su tom žirklėm..ką ketina čia daryt? Aš linktelėjau galva, o jis 'šnai šnai' su žirklėm man per spagetti ir iš ilgų makaronų pasidarė daug mažiukų makaroniukų :) tiesa, valgiau aš su šakute :) BBQ kepta mėsytė irgi karpoma žirklėmis, o ne pjaustoma peiliu. Tokie tad kitoniškumai :)

Pradžioj džiaugiausi, kad toks dėmesys Liepai, o dabar jau norisi ją nuo to apsaugoti, bet kad jai patinka... tai gal už kadrą su dukra pradėt pinigus imti? :))) ir už surinktus pinigėlius nupirkt jai tai, ko širdelė geidžia: ar drambliuką, ar šuniuką, o gal mažą saldainiuką?