Labrador'o parkas

Žinot ką? Kuo toliau, tuo vis daugiau gražių vietų atrandam. Ir nuotraukas, kurias dariau anksčiau, jau nublanksta prieš naujesnes. Taigi reik man greičiau viską bent trumpai aprašyt, kad nesikauptų nei nuotraukos, nei pasakojimai :)
Pavažiavus porą stotelių nuo mūsų, yra Labradoro parkas, šalia okeano. Nuvažiavom apsidairyti. Pasitiko mus vandenyje plaukiojantys vėžliukai (vanduo, tiesa, nebuvo švarus, kas nustebino). Ir štai tokiais takeliais (žr. nuotraukas) leidomės pasivaikščiot. Įėjimas nemokamas.
Virš galvų, matosi, medžiai, krūmai pragenėti, kad visokia gyvastis nekristų žmonėm ant galvų (čia mes patys taip išmąstėm :) ). Net ir karštą dieną, maloniai krenta šešėlis, taigi gyventi galima.

Kelio pradžia. Žmonių sutikom labai mažai.

Nepažįstami krūmeliai su nepažįstamom uogelėm.

Už tvoros tarytum džiunglės tolumoj (o iš tiesų - ten nutiestas kelias, tik nesimato :) )

Nežvejoti, negaudyti, neskriausti gyvūnėlių

Dar visai nepavargę :)

Vėl voranas mūsų kelyje. Ačiū jam, leidosi nufotografuojamas. Labai ilgas jo liežuvis, lėtai, atidžiai vaikščiojo. 

O kas gi čia? Daug neatsakytų klausimų :)
Vaikščiojom taip, fotografavom, žiūriu į medžius - kokia keista/įdomi šaka, prieinu arčiau, o kodėl ta šaka juda? :) o šakės, gyvatė nedidukė ten kabėjo : ))) bet taip nepatogiai buvo įsitaisiusi (čia man, turbūt, tik taip atrodė), kol išsitraukiau telefoną (su juo fotografuoju), gyvatė pabėgo... brrr..

Medžiai auga ir vandenyje

Priėjus parko kraštą

Žiedas - kaip vėjo malūnėlis

Kai kurios palmės užsiaugino spygliukus (pirmąkart taip mačiau)

Kas pozuoja, o kas miega :)

Taip gražu, o žmonių nėra

Radom taip vadinamą "Drakono dantį", panašu? :)

Žvejai įtaisę savas meškeres

Tėtuk, special for you, kaip žvejys čia turi atrodyt :) matyt saugosi nuo kaitrios saulutės. Horizonte - krovininiai laivai.