Grįžtant į eterį

Labas Aiste (sesės Aistės draugė) ir kiti :)

koks apleistas mano tinklapėlis. Vis kažkas užeina, pašniukštinėja, ale nieko naujo neranda. Nieks nieko nekomentuoja, nerašo. Tyla prieš audrą? :) Bet kaip man smagu buvo per šį tylos periodą sužinoti, kas skaito mano -pavadinkim- dienoraštį: "Ei, Rūta, o kodėl neberašai nieko?", aš "O ką, tu skaitai?", ats: "Šiaip paskaitinėju..." Net neįsivaizduojat, kaip man miela tai girdėti. Atrodo, kad ne veltui rašau, kad visgi yra skaitytojų. NET Aistė, Aistės draugė, skaito šias rašliavas! Negaliu patikėti :) na gerai gerai, užtenka kilti link dangaus. Aptarkim daugiau žemiškas temas. Kaip jum sekasi, mielieji? Kas jūsų gyvenime pasikeitė? Man toks įspūdis, kad kaip minimum pusė metų praėjo, o gal net daugiau, tiek visko daug buvo. Bet apie viską iš pradžių.

Norėjau kurti naują temą, su naujais pavadinimais, bet radau savo juodraštyje prikurta mažų tematyčių, tai bent trumpai apie šį bei tą parašysiu.

Kai tik atsikraustėm į "Vista Park" apartamentus, pažindinomės su aplinka, aišku - su kaimynais. Svarbu buvo, kad vyresnėlė Liepaitė rastų draugų. Taip norėjosi kuo švelniau, smagiau adaptuotis. O vaikam tai taip gerai gaunasi! Iš netoliese esančios laiptinės, pirmo aukšto atbėgo mergina, jai apie 5m. Mūsų kaimynai pristatė tą mergaitę, vylėmės, kad susidraugaus su Liepa, nes tai vienintelė mergaitė iš artimiausios kaiminystės, su kuria mūsų vyresnėlė galėtų padūkti. Tos merginos vardas Kaili (rašosi visai kitaip, labai sudėtingai, rašysiu geriau kaip tariasi :) ). Įlekia ji į mūsų namus, išniukštinėja greit kokie pas mus žaislai žaisliukai. Mes iš Rusijos/Lietuvos ne daug žaisliukų teatsivežėm, čia po truputi pradėjom tik pirkt. Sako "tai kur žaislai?" :) na paaiškinau situaciją. Pamatė i-pad'ą, ten visokios nuotraukos asmeninės, ji pradėjo žiūrinėti, leidimo nieko neklausė :) aš akytėm tik mirkt-mirkt, nespėjau atsigaut, o ji jau save filmuoja, įrašinėja video, vaiposi, šūkalioja; na kad kuo prikolniau būtų :) o vargeee, pagalvojau, kas čia per mergyyytė? Liepa irgi apšalus stovi, matai - atsirado šustresnė už ją :)

O kaip komanduoti ji mėgsta; pati mačiau - visi kiemo bernai jos klauso (o kodėl klauso?). Vienu žodžiu, buvau švelniai tariant - apšalusi. Nutariau - nu jau ne, su šia mergina Liepa tikrai nedraugaus ir nieko nesigaus, ji man ne-pa-tin-ka. Kaili ateina ieškoti kažkokia moteriškė - va va, irgi susivėlusi, ant sprando po maike kažkoks rankšluostėlis užkištas; na sakau - nieko gero nežada nei mama, nei dukra :)

Liepa ir Kaili tapo neperskiriamomis draugėmis. Ta moteriškaitė, kuri kasdien šūkalioja per visą kiemą "Kaiii-liii", pasirodo yra jos auklytė iš Pilipinų :) o mama labai inteligentiška, graži moteris; irgi iš ten pat. Tėtis (kaip Kaili vadina "my big fat daddy"...nežinau nežinau su tuo 'fat'...na taip, jis pilnokas, bet toks na žinot, kaip Karlsonas :) ) iš Danijos berods, labai juokingas, supranta jumorą, gamina valgyt, ypač picas mėgsta gamint. Chm, kažkodėl mamos Kaili ne taip gerai pažįstu :)) tiesiog jis šnekorius toks ir pasitaikė daugiau su juo pabendraut. Žodžiu šeima labai faina ir priėmė Liepą į savo šeimą, ji ten jau buvo laikoma kaip šeimos narys. Kai nelankė Liepa darželio (dabar jau lanko pora sav.), trynėsi dažnai prie Kaili namų durų; namo ji niekad nenorėdavo eiti; laukdavo, kada Kaili grįš iš mokyklėlės.

Kadangi panos abi autoritetingos, tai 30 min draugaudavo, tada pykdavosi, paskui vėl draugadavo ir t.t. Ačiū tau , Kaili, ypač už kantrybę, mokinant Liepą anglų šnekamosios kalbos, kantriai aiškinant jai, kad reikia dalintis ir kt. Pamilau aš tą Kaili. Kaip sakant, pirmas įspūdis klaidingas gali būti. Ir kažkodėl būtent šiuo etapu žmonės, apie kuriuos buvau labai geros nuomonės, pasirodė kitu kampu (ne iš pačios gražiausios pusės) ir atvirkščiai, iš kurių nesitikėjau gerumo, nuoširdumo ar pan, pasirodė visame gražiausiame savo pavidale. Anyway, nereik skirstyt žmonių, visokie mes būnam, ane?

Kaili su šeima šiandien persikraustė į kitus namus, gerai, kad bent iš Singapūro neišrūko... Apsikeitėm kontaktais. Sutarėm susiskambint, lankyt vieni kitus.

"Ausiai mielas" koncertėlis

Draugytės kuria meną :) Kadangi Liepa lindo į draugės erdvę, Kaili nubrėžė paskui liniją, kur jos, kur Liepos erdvė :) ech... Kuo toliau, tuo labiau plėtėsi Liepos anglų žodynas, kol jau nugirsdavau ne tik NO, YES, I DON'T WANT, IT'S MINE :) , bet ir "GO HOME KAILI " :))) (matyt Liepa bus nukopinusi iš Kaili auklytės...)

Kita tema: mano draugė Lina iš studijų laikų, o gal ir dar iš seniau... Žinot, būna draugų tarytum visam gyvenimui, o gal ir per visus savo gyvenimus eini su tokiais šalia pagalbininkais, su tokia šaunia draugija. Mano Lina. Ji prašė adreso, galvoju, na tai aišku, nori mum atviruką atsiųsti, ji mėgsta rankdarbius kaip ir aš. Tai čia kaip aš įsivaizdavau tą mažą laiškiuką :) o atėjo VISAS siuntinys!!! Aišku mes su Liepa buvom nežinau kelintam čia danguj. Nusprendžiau, pamenu, įamžinti tą akimirką ir paprašiau Liepos papozuoti su šiuo man taip brangiu siuntiniu, žinute iš savo gimto krašto. O ten gausybė įvairiausių dalykų - ir knyga, ir kompaktas, ir saldėsiai, ir ir ir... Ačiū tau, Linute ir tavo šeimai. Tu visad moki nustebinti, pamaloninti, pradžiuginti. Saldainiai 'sprogo' akimirksniu :) chm, prisipažinsiu, man rods suvalgiau daugiau nei Liepa... tikrai kažkurie ten labai skanūs buvo. Dar kaimynus pavaišinom, va ir nebeliko. Labai smagios akimirkos buvo padovanotos mum su Liepele (Esme miegojo, vyras buvo darbe :) ).
Pameni, Linute, studijų laikus? Kaip tu nemėgai, kai tave viena mūsų dėstytojų vadindavo "Linuuuute"? :) kaip per nemėgiamas paskaitas (o gal tiesiog nerealiai nuobodu būdavo per jas) pirkdavom pienišką šokolado plytą ir dumdavom prie Neries pasivaikščioti, pafilosofuoti? kaip pirkdavom tas pačias knygas ir paskui dalindavomės įspūdžiais? kaip apie bernus šnekėdavom? pamenu, ką apie savo dabartinį vyrą net šnekėjai : ))) tada net neįsivaizdavom, kad jis taps tavo vyru. Smagu buvo. Ačiū tau, kad esi.
Ačiū jum visiem, kad esat. Kas skaitot, kas rūpinatės, kas klausiat "kaip sekasi?" (spėju, pusę tų žmonių ne manęs tiesiai klausia, bet per mano mamą :)). Na žiūrėkit, geriau klausti tiesiai, o tai bus paskui 'sugedęs telefonas'. Man visad malonu prisiminti pažįstamus, draugus, giminaičius. Linkėjimai jum visiem!

Atkreipkit dėmesį ne tik į gausias dovanėles ant stalo, bet ir į Liepos aksesuarą - erelį kažkokį. Ji kaip šarka, patinka viskas, kas blizga. Buvo su tėčiu parduotuvėj, ten tėtis batus pirkosi (aš namie su Esme buvau). Rado Liepa bižuterijos kampelį, sakė neišeis tuščiomis, būtinai nori šito paukščio. Kai pamačiau ją, pradėjau juoktis, fifukė tikra; paskui išsigandau, kad gal čia auksinis tas padaras ant kaklo, kiek čia kg aukso??? bet pasirodo, tiesiog blizgutis. Tokia tad istorija.

Na jūs supratot, kas Liepai labiausiai rūpėjo? Aišku pagriaužt saldainiukų :)

Geriam kokosų pieną. Bet negalvokit, kad pienas ir atrodo kaip pienas :) Toks salstelėjęs skaidrus skystimėlis. Paskui šaukšteliu išgramdai vidų, patį kokosą. Įdomus skonis.

Pagaliukas - mano draugas net valgant :)