Tėveliai Singapūre

2014-ais metais mūsų giminėje pasklido rimtas gandas, kad mano Tėveliai ruošiasi skristi į Singapūrą! Jei antros eilės pusbroliai, pusseserės dar nežino, tai dabar jau tikrai sužinos VISI. Yes, they did it! (Taip, jie tai padarė). Šis įvykis toks neeilinis sakyčiau, nes tėvai sukombinavo kelionę į Romą (savaitgalis Romoje dviems; detalių klausti pas tėvelius :) ) bei viešnagę pas mus. Norit sužinoti, kaip jie skrido? Vilnius-Ryga-Roma-Šri Lanka-Singapūras. Skamba beprotiškai :) Bet jie tokie šaunuoliai. Laukiu laukiu iš jų žinių. Žiū į kalendorių, žiū į laikrodį, jau pakeliui pas mus. Gaunu e-mail'ą nuo Tėčio, cituoju "mes su mamyte skrendam i singapura , turetumem buti apie 13.55, dabar colombo oro uoste, oras puikus . nuotaika puiki ,vezam grybukus." 
Grybukus? Kokius dar grybukus? : ))) Pagalvojau, kad Šri Lankoj jau rado kokių nors shi taki grybukų džiovintų ar nedžiovintų, veža dabar. Nesugundė... O pasirodo vežė iš kaimo tuos 'grybukus' skanėstus-saldumynus (na kur per vestuves būna ir šiaip per šventes; bent mūsų kaime - tai tikrai!).
Labai jaudinausi sutikti juos, neradau sau vietos, vis tvarkiau namus, tvarkiau, kur tą jaudulį padėti? Tarytum būčiau studentė ir laukiu pasimatymo su vaikinuku kokiu :)
Olegas su Liepa išvažiavo į oro uostą pasitikti. O mes su Esme pasitikom lauke tėvelius. Visi švytėjom iš laimės. Na o paskui tiesiog gerai leidom laiką. Sesė vis rašo (kind of) 'na, kaip? atskrido? kaip jie jaučiasi? kaip skrydis? viskas normaliai? be kuriozų? atsiųsk foto' ir t.t. Achhh, man tiesiog norisi BŪTI su jais, čia ir dabar, ale ataskaitas sesei vistiek daviau :) ji irgi juk rūpinosi, pergyveno. Mūsų mamytė visai neseniai įveikė skrydžio baimę, šaunuolė! O dabar keliauja ohohoo, joks 'kukurūznikas' jos jau nebeišgasdins (mat ir tokiu jau yra skridusi hihihi).
Mano didžiai nuostabai, Tėveliai atvykę jautėsi puikiai. Mes su vyru jau galvojom, kad jie čia dvi paras miegos, atsigaudinės po tokių skrydžių, ilsėsis, būsim pasyviai ir panašiai. Nieko panašaus! Jų akys plačios, ausys stačios, neva - na davai veikiam ką nors, einam, darom. Jau pamanėm, kad tą patį vakarą lėksim kur nors :) Nutarėm ramiai pasibūti. Ką kada mes veikėm, jau nelabai pamenu. Tik nuotraukos primena tikslesnę įvykių seką. Kadangi tėvai aplankė, o tai mum - didžiulis įvykis, mes ir pakombinavom vyro atostogas su mano tėvų atostogom ir nutarėm nuskrist kur nors pasimaudyti. Nutarėm patraukti į Tailandą, Krabi (visgi sukursiu apie tai atskirą temą). Bet iki tol turėjom dar gražaus laiko pamatyti ką nors ir Singapūre (tėvai pabuvo apie 2,5 sav. pas mus).
 Aaaa, visai pamiršau - užvertė tiesiogine ta žodžio prasme mus dovanom - dešrom, duonele (ačiū Vilmute už nepaprastai skanią naminę duoną! dieviška!), dovanos mergaitėm, kompaktai, pasakėlės, dainelės, lino gaminiai, dovanos mūsų kaimynam :) , dovanos nuo mūsų mielų giminaičių, draugų, tetų, dėdžių, krikšto mamų, kaimynų, prosenelių ... Jergutėliau, ačiū jum visiem. Negalėjau patikėti, kad tiek žmonių mus prisimena, kiek žmonių mes rūpime, pamena Liepelę, ilgisi mūsų. Ačiū labai labai. Prisipažinsiu, aš biškeli jau susimaišiau kuri dovanėlė nuo ko, mama taip greit ten diktavo viską; susipainiojau. Bet viduj liko didžiulis dėkingumo jum jausmas ir taip gera gera ant širdies paliko. O ką jum parvežti lauktuvių, kai atvyksim aplankyt į Lietuvą? :) parašykit!
Tai kaip sakant tėvai apdovanojo mus ir jų lagaminas liko tuščias, tik porą maikučių sau pasiemė :)
Ką mes veikėm? BBQ, Olegas kepė mėsytę, daržoves, maudėmės (tėvai vis bėgo ir bėgo į baseiną, smagu), buvom Gardens by the Bay parke, Akvariumą Sentozoj aplankėm, East Coast parke pasivaikščiojom (tiltas, pajūris) ir tikrai būsiu ką nors užmiršusi :) vis klausdavau jų - ar jum čia patinka? Taip, sakydavo, bet gyventi čia nenorėtume, per karšta. Tikri lietuvaičiai, lieka ištikimi savo kraštui iki pačių kauliukų. Aš ir ištikima, myliu Lietuvą, vis grįžtu, bet man šiluma kaulų nelaužo :))
Mamos prašymas prieš atvykstant į Singapūrą buvo - iškart pirmu numeriu einam į orchidėjų parką :) chm, chm, spėkit, ar nuėjom? neee.. Bet ji jų tiek visur matė augant, kad - kaip ji sakė - jaučiuos, tarytum jau būčiau pamačiusi, ką norėjau ir taip :)
Truputi nuotraukų:
Keliaujame į Gardens by the Bay.

Liepa nenori fotografuotis :) Slepiasi vis už močiutės sijono :)

Cloud forest paviljonas. Perspėjau tėvelius, kad bus labai vėsu. Pati prisirengiau, vaikus aprengiau. O tėvai kaifavo nuo 'šalčio' :)

o-pa-paaa. Senelis šioj sferoj visu gražumu pasireiškė: ir nešiojo Liepelę ir gailėjo jos, kai popa buvo. Stiprios senelio rankos!

Tuo tarpu močiutė Virginija su anūkėle kažką įdomaus užmatė :)

Mamytė - kaip gėlytė - visiem šypsosi ir šviečia :)

Laistyti, prižiūrėti gėlynus, matyt, ne taip ir paprasta. Man tai primena alpinizmą.

Duoda gaivaus garo

Žygiuojam į kitą paviljoną. Pranešu vyrui, kad spėsim abu pamatyti, aplankyti - jis apšalęs; sako "jūs ką ten, bėgat ar kaip? kaip jūs taip spėjat?" Iš tiesų, kai suaugę trys, o vaikai tik du, viens du ir greit susitvarkai :) Taigi, kaip rusai sako 'nogi v ruki i vperiod' (išvertus 'kojas į rankas ir pirmyn') :)

Pasirodo čia vidaus išvaizda nuolat kintanti pagal temas. Šįkart nukeliavom į riterių laikus :) įspūdinga - tiek rožių, tiek kvapų..mmm

Kas žiūrinėja, o kas dirba

Kurią dieną nurūkom ir į Sentozą, į akvariumą. Šįkart nebuvo tiek žmonių, grožėjausi vandens pasauliu tarytum nauju žvilgsniu, daug nematytų dalykų atradau. Vėlgi, praeinam pro "šilko kelio" muziejuką link akvariumo.

Močiutė atranda vis naujus savo talentus: šįkart - būgnai :) Liepa net nustėro :)

Akvariumo patalpose yra toks kamputis, kur žmogus gali prisiliesti fiziškai prie vandens gyventojų, pvz. žvaigždučių, ar 'jūros agurko' (sea cucumber). Buvo gera atrakcija, Liepa prisibijojo :) aš paglosčiau tą agurkėlį juodą, švelnumas neišpasakytas, bet vistiek brrrrr...  aš mieliau grožėsiuos nei liesiu :)

Kai grįždavom namo, paprastai pirmu taikiniu - į baseinąąąąą atsigaivinti. Esmės mes buvom dar baseine nemaudę, čia Senelis Jonas drąsuolis pasiūlė anūkę išmaudyt. Kodėl gi ne? Štai įamžinau besismaginančius vaikiškam 'varlinyke'.

O močiutė, o močiutė be vyrelio liūdi liūdi, ilgesingai žiūri žiūri...

...ir kiek laimės ir kiek laimės, meilės pilnos kelnės : )))) (kažkaip taip gavos surimuot, neįsižeiskit tik :D ). Šita nuotrauka man labai graži smagi nuotaikinga!

O čia jau mano vyrelis :) su kukuliu rankose.

Važiuojam į East Coast pakrantę, kur yra pliažiukas. Maudosi jame paprastai niekas :) arba indai. Liepa mėgsta pažaisti su smėliu, su kitais radiniais, pavaikščiot ant akmenų didelių, gaudyt bangas ar nuo jų bėgti. Pakrantėje, sakoma, vanduo nėra labai švarus - čia pat daug krovininių laivų. Įsitaisom ant savo mylimo suolelio, radę pavėsį relaksuojam:

Svarbūs atributai: kepurė ir žaisliukai, kad nebūtų labai liūdna ir labai karšta.

Atsiveriantis vaizdas. Paskui ėjom link tilto, ant tilto pasivaikščiot. 

Žiūriu į save ir panaši čia sau į indėnę : ))) o suknutė primena bobutės raštus, ale labai smagi suknia.

Gražu žiūrėti.. o man belieka tik fotografuoti. Mano vaikais gerai pasirūpinta.

Popytė kojytei

o čia krizenamės :)

Kas kūdikį maitina, kas su telefonu, kas su fotoaparatu fotografuoja, kas nosį krapšto, kas maišiukuose kuičiasi. Čia iš knygos serijos "ką žmonės dirbą visą dieną":)

Mum pasisekė stebėt ne tik laivus, bet ir kažkokio singapūrietiško serialo filmavimą - labai juokingai ten viskas iš išorės atrodė :) Vaikai įsimylėjimo scenas vaidino: kartu gėrė limonadą, žaidė su bangom, sėdėjo ant suoliuko (ir vis kartojo kartojo tą patį per tą patį). Įdomu, paskui nebūna bloga persigėrus limonado? :)

Ant to ilgojo tilto radom dviratininkus su tokiu va neeiliniu dviračiu - sakė padangos labai patogios, plačios, duobių nesijaučia, a la džipas :) Tėtis nepasikuklino ir išbandė šitą gėrį. O Liepaitė su tokiu palyginus miniatiūriniu paspirtuku iriasi paskui Senelį Joną :)

Nežinau ką ir bepridurti, smagu buvo vėl pamatyti savo šeiminykščius. Visko čia nenupasakosi, neperduosi. Pamenu dar, kad jie buvo zoologijos sode vienąkart dienos metu (aš likau su Esmyte namie), Olegas, mama, Liepa į naktinį safarį zoologijos sode dar nulėkė; aš likau su tėčiu, Esme namie. Esmė užmigo nakties miegeliu, o mes su tėveliu smagiai žiūrėjome filmą "Ostrov" ("Sala"). Pagrindinis aktorius tame filme man taip tėtį primena - ne tik pagal išvaizdą, bet net ir pagal charakterį :) kas nematėt, rekomenduoju pažiūrėt. Tėtis man dukart gyvenime yra ištaręs frazę "man patinka šis filmas", vienąkart žiūrint "The Notebook", antrąkart "Ostrov" :)
Matai Tėti, kaip gerai viską pamenu? : )))
Kai turėsiu laisvesnio laiko, sukurpsiu straipsnį ir apie skrydį į Tailandą. O dabar - iki malonaus, mielieji!
Bučkis, čiau-čiau!