Šeštadienis. Ką veikiam? Negi namie vėl sėdim? Neee, važiuojam į zoologijos sodą! Pas žvėrelius. Jei šaltinis tik neapgauna, tai Singapūro 'zoo' antras pagal dydį pasaulyje. Užima jis apie 26 ha. Atėjom su viltim pamatyt apžiot bent dalelytę to grožio :) iki užsidarymo buvo likę vos 2 val, bet, pagalvojom, mum bus kaip tik. Tiesa, ten galima pirkt įvairiausias variacijas bilietų, nes yra siūlomas dar naktinis safaris, autobusiuku pasivažinėjimas po zoo, plaukimas upe ir kt. Paėmėm pasivaikščiojimą po zoo bei kelionę autobusu. Žmonių daug, bet grusties nebuvo. Su Liepa namie buvo rimtas pokalbis, kad žvėrelių nebus galima liesti, kad jie aptverti ir pan. Turėjom Maskvoj tokią patirtį, kad apsilankę zoologijos sode, Liepa labai norėjo gygvūnus liesti, glostyti, maitinti, bendrauti, o čia kažkokios grotos, aptvarai... Tai ilgai pergyveno, verkė, negalėjo suprasti, kodėl čia taip. Juk tų metų vasarą mes ilsėjomės Latvijoje, Ventspilyje ir ne kartą lankėmės ten žirgyne, kur ji jodinėjo, kur nešė žirgams šienelio, juos glostė, buvo tiesioginis kontaktas. O čia, zoologijos sode, viskas pasirodė kitaip. Šįkart Liepa jau su patirtim ir elgėsi kur kas ramiau. Bet visgi labai nusiminė, kad žirafų negali paglostyti.
Šis zoo man patiko dar dėl to, kad čia yra nustatytos valandos, kada kokius žvėrelius galima maitinti; tiesiog mes vėlokai atvykom ten. Nusprendėm būtinai grįžti dar bent porąkart :) reik gal kokį abonimentą įsigyt kaip į sporto klubą :)
Ir aptvarų-grotų ten nėra, teritorija, kur žvėrelis gyvena, yra apkasta grioviu ir teka tarytum upė, dar žema tvorelė padaryta ir viskas. Tikrai erdviai jie gyvena. Na o visokios reptilijos, gyvatės laikomos terariume. Kai kurie gyvūnai ar paukščiai visiškai laisvai vaikštinėja po parką. Pvz ėjom ėjom takeliu, Liepa sustoja, klausia "mama, kas čia?", tada pasigirsta žmonių aikčiojimai ir kiti garsai, ogi žiū, iš krūmų išlindo ne mažas voranas, pasižiūrėjo į visus ir įlipo į kitą krūmą :) man patiko, kad Liepa taip natūraliai ramiai sureagavo. Esme visąlaik pramiegojo pas mane sterblėj. Vyresnėlės užsakymu ėjom ieškot zebrų, žirafų. Šalia wild africa teritorijos gyvūnų matėsi didžiulis vandens rezervuaras. Gražu. Ir apskritai, vien ten pasivaikščiot, pakvėpuot tuo oru, stebuklinga; vaikštai kaip po džiungles, tik...gražiais takeliais :)
Man didžiausią įspūdį paliko baltoji meškutė, plaukiojanti vandenyje. Ji taip gražiai suko ratus akvariume - išneria iš vandens ir vėl neria, išneria ir neria, tai žiūrėjau išsižiojus į tas letenas, kailiuką, glostomą vandens, didžiulis meškėėėnas taip smagiai pamalonino žiūrovus. Bandė vyras fotografuot, bet to įspūdžio neaprašysi, neįamžinsi, reik pačiam patirt.
Kampelis su gyvatėm manęs niekad nežavėjo, tik šiurpai per odą eina :) o jei staiga netyčia kokia Ilgoji išeitų pasivaikščiot po parką? Ir sulig ta mintim vyras rodo man plakatą, ką daryt sutikus savo kelyje gyvatę.. Kiek supratau - jokiais būdais nebėgti, o ramiai elgtis, pabendrauti :)
Esme pradėjo busti, norėjo niam niam; radau tokį užkampį, ten stovėjo suolelis ir stalas, tamsoka buvo. Olegas perspėjo iškart, kad kažkokia keista vieta, tarytum pilna vabaliukų ir rodos čia išvis nieks niekada nesėdi. Visgi norėjau kuo greičiau pamaitint dukrą. Tada ėmiau pastebėt aplink kažkokios sidabrinės spalvos dideles skruzdes, paskui daug mažiukų smulkių vabaliukų, jie jau ropštės mum ant kūno. Kaip mes pašokom iš ten bėgt.. Kaip tik parkas užsidarinėjo. Išėjom.. Teko dar eilėj stovėt, laukt taxi (paprastai prie prekybos centrų, tokių didesnių susibūrimų, yra spec vietos, kur lauki taxo; čia taxi labai populiaru, nes padori kaina; viskas padaryta žmogaus patogumui). Kūdikis ant rankų valgo pienuką, karštis, tvankuma, prakaito lašeliai ir upeliai ant kūno, vabaliukai visur ant kūno kanda, kutena, Liepai baigės kantrybė laukt taxi, ėmė žaist žaidimą savo mėgiamą "pabandom tėvų kantrybę", aaa, ir dar gurgiantis pilvas.. Žodžiu pabaiga tokia įdomi :)
Baj baj parkui, būtinai ten sugrįšim! O jūsų akim pora nuotraukėlių. Autorius- Olegas.

Smagiai nulijo; o mes kaip tik atvykom į parką. Laimingoji Liepa, tik to neparodanti:)

Mano dvi mylimos dukrytės: aktorė Liepa (iš tiesų nenorėjo fotografuotis) ir mieganti gražuolė Esme prie ilgakaklių žirafų

Pagalvojau "kokie keisti tie žmonės..kam fotografuotis prie negyvų kažkokių skulptūrų??kai aplink tiek įdomių GYVŲ žvėrelių??", paskui paprašiau vyro nufotografuoti Liepenčiką ant negyvos skulptūros.. Visai gražu :)

Radom ir daugiau negyvų objektų

Liūtas Karalius, bet ne Simba :) šalia tokių aptvarų būna surašyti ir gyvūnų vardai. Liūto nepamenu, įstrigo tik vienos žirafos vardas - Lucy :)

Nardymo sugebėjimus demonstruojanti Gražuolė Baltoji Meškutė (atleiskit, kad to grožio, įspūdžio neišeina perduot)
Tokia tad graži turininga mūsų dienelė buvo.
Tos dienos vakarą, naktį, norėjau ką nors užkąsti. Nutipenu į virtuvę, uždegu šviesą, o pasirodo buvau ne viena. Kažkas ne mažas išskuodė iš kambario (pas mus virtuvė ir svetainė sujungti) į balkoną. Girdėjau tik nagų slydimą per parketą. Nežinau, kas kurio labiau išsigando, bet aš norėjau rėkt iš baimės :) welcome zoo to our house... Aš myliu gyvūnėlius, bet noris kažkaip žinot, su kuo turi reikalą - kas tai buvo? Žiurkė, voveraitė, kas? Pusę nakties negalėjau užmigt, o dar miegamojo durys neužsidaro iki galo, ar neapgrauš nieks kojų, neužšoks ant patalynės??:)) ant virtuvės stalviršio vieną rytą radau kakučių juodų :))) šiandien vėl tuos juoduliukus radau ant tualeto. Dabar vyksta tyrimas, bandom aiškintis, kas čia:) duris į balkoną pradėjau uždarinėt. Tai šįvakar vėl einu medžiot maisto į šaldytuvą ir staiga girdžiu nagų krebždesį, garsų garsų, į stiklą (stiklinėm durim atsiribojam nuo balkono, uždarius buvau). Kaip pašokau bėgt. Vyras bandė įžiūrėt, kas ten, bet spėjo pabėgt. Bijai, kai nežinai, kas. Gal susidraugausim su padarėliu ir išmoksim nekakot virtuvėj : ))) laukit tęsinio.