2013 m. lapkričio 28 d., ketvirtadienis

Labrador'o parkas

Žinot ką? Kuo toliau, tuo vis daugiau gražių vietų atrandam. Ir nuotraukas, kurias dariau anksčiau, jau nublanksta prieš naujesnes. Taigi reik man greičiau viską bent trumpai aprašyt, kad nesikauptų nei nuotraukos, nei pasakojimai :)
Pavažiavus porą stotelių nuo mūsų, yra Labradoro parkas, šalia okeano. Nuvažiavom apsidairyti. Pasitiko mus vandenyje plaukiojantys vėžliukai (vanduo, tiesa, nebuvo švarus, kas nustebino). Ir štai tokiais takeliais (žr. nuotraukas) leidomės pasivaikščiot. Įėjimas nemokamas.
Virš galvų, matosi, medžiai, krūmai pragenėti, kad visokia gyvastis nekristų žmonėm ant galvų (čia mes patys taip išmąstėm :) ). Net ir karštą dieną, maloniai krenta šešėlis, taigi gyventi galima.

Kelio pradžia. Žmonių sutikom labai mažai.

Nepažįstami krūmeliai su nepažįstamom uogelėm.

Už tvoros tarytum džiunglės tolumoj (o iš tiesų - ten nutiestas kelias, tik nesimato :) )

Nežvejoti, negaudyti, neskriausti gyvūnėlių

Dar visai nepavargę :)

Vėl voranas mūsų kelyje. Ačiū jam, leidosi nufotografuojamas. Labai ilgas jo liežuvis, lėtai, atidžiai vaikščiojo. 

O kas gi čia? Daug neatsakytų klausimų :)
Vaikščiojom taip, fotografavom, žiūriu į medžius - kokia keista/įdomi šaka, prieinu arčiau, o kodėl ta šaka juda? :) o šakės, gyvatė nedidukė ten kabėjo : ))) bet taip nepatogiai buvo įsitaisiusi (čia man, turbūt, tik taip atrodė), kol išsitraukiau telefoną (su juo fotografuoju), gyvatė pabėgo... brrr..

Medžiai auga ir vandenyje

Priėjus parko kraštą

Žiedas - kaip vėjo malūnėlis

Kai kurios palmės užsiaugino spygliukus (pirmąkart taip mačiau)

Kas pozuoja, o kas miega :)

Taip gražu, o žmonių nėra

Radom taip vadinamą "Drakono dantį", panašu? :)

Žvejai įtaisę savas meškeres

Tėtuk, special for you, kaip žvejys čia turi atrodyt :) matyt saugosi nuo kaitrios saulutės. Horizonte - krovininiai laivai.


2013 m. lapkričio 27 d., trečiadienis

Gulkt-Gulkt, Niam-Niam ir Liepa

Seniai seniai jau norėjau parašyti apie vieną - mūsų šeimos nuo pat atvykimo pamėgtą - kioskelį :) Bet apie viską nuodugniau. Tai, ko Lietuvoj nemačiau ir neatradau, o čia įprasta ir populiaru, tai maisto centrai (food court, food centre). Mes esam matę atskirai juos stovinčius, šalia prekybos centrų arba pačiuose prekybos centruose. Įvairių virtuvių pasirinkimas: ir vegetariški patiekalai, ir mėsiški, ir indiški, ir musulmoniški, ir kiniški... Kol kas man svarbu, kad tai nebūtų aštru (o čia oj kaip mėgstama aštriai gamint..net jų 'neaštrus' patiekalas man burną degina :) ), ir pamėgau saldžiarūgščiai, tada praktiškai esu garantuota, kad bus skanu. Nes buvo pora tokių atvejų, kai nuvykom į kinų kvartalą (turėjom dokumentus ten tvarkytis; šį kvartalą dar reiks gerai patyrinėt, labai patiko), radom gatvinį tokį maisto centriuką. Paprastai būna prie maisto 'kioskelių' paveiksliukai patiekalo arba pavadinimas, bet jei viskas rašoma hieroglifais, lieka tik pagal nuotrauką rinktis. Vava, pasitvirtino, kad išvaizda gali būti apgaulinga :) išsirinkom atrodo visai neblogai atrodanti dubenėlį maisto, na bet kai atnešė.. Mėsos gabaliukai, makaronai ir juodi grybukai plaukiojo kažkokiam skystyje..gal tai sriuba+patiekalas? Prėska prėska, galima sakyt be jokio skonio. Tokia buvau alkana, bet net ir gurgiantis pilvas neprivertė manęs to valgyti :) Olegas valgė, nes reikia valgyt. Jo veidas nešvietė džiaugsmu. Užtat kas liko patenkinta - tai Liepa. A, ir dar su pagaliukais ir mažu šaukšteliu reikėjo viską valgyt, sriūbčiot (jei garsiai čepsi, sriūbčioji - reiškias skanu). Liepa ėmė pagaliukais gaudyt ilgus makaronus, kišt į burnytę. Gaila, nespėjau įamžint.. Nes to kioskelio šeimininkė atnešė jai iš kaimyninio kiosko šakutę. Tiesa, Liepa sulaukia labai daug dėmesio visur: metro, maisto centre ir kt. Vieni žavisi jos besigarbiniuojančiais plaukais (kinai, nes pas juos juodi tiesūs plaukai), kiti - jos drąsa ir atvirumu bendrauti ar jos rodomu liežuviu (jej,kaip gerai, kad žmonės su jumoru reaguoja :) ). Daug kas fotografuojasi su ja. Jai dėmesys patinka. Ačiū Liepai, jos dėka ir mes pabendraujam su vietiniais. Pvz., ateinam vakare pasimaudyt, žiūrim, mažam baseine ilsisi jaunuolis su telefonu rankose. O neeee, pagalvoju, technika, vanduo, Liepa baseine - bus bėdos.. Aišku Liepa jau eina pažindintis su 'jos baseino' lankytoju, lenda į jo telefoną, jau jie ir fotografuojasi kartu, jau ji pozuoja, ją fotografuoja. Mes su Olegu padedam jiem bendraut, bet Liepa ir taip gerai moka parodyt, ko nori. Tas studentas taip ramiai ir nepasibuvo baseiniuke. Bet jei jam nepatiktų, juk išeitų, tiesa? O jis liko dūkt su Liepa. Man teko šeimyną palikt turkštis toliau, Esmę nunešiau maitint namo. Kai grįžo mano chebrytė, Olegas sakė, jog Liepa jau jodinėjo dėdei ant nugaros baseine, žaidė, plius jaunuolis paliko vyrui savo kontaktus, kad galėtume dar visi susitikt, pasigamint valgyt, pabendraut. Jis čia gyvena, studentauja. Argi ne šaunu?
Dar Liepai patinka taksistai, mėgsta juos liesti - paglosto jiem galvą : ))) ką ten mėgsta..myli..
"Liepa, kodėl tu lieti tą dėdę?", "Tai kad aš jį labai myliu..."
Arba pvz šiandien prie baseino: as su Esme 'sausumoj', Liepa maudosi su ratu jau dideliam baseine viena. Ir štai ateina 'auka' :) toks vyriškis 'amžiuje', su akinukais. Liepa nušvito visa - "mano Draugas!" (aut.past. žmones, kurie jai patinka arba su kuriais kątik susipažino/ar ketina susipažinti iškart tampa jos draugais ir draugėmis). Aš stebiu, kas čia toliau bus. Na scenarijus daugmaž baseine panašus būna - mažutė su savo ratu, makaluodama kojomis-rankomis stengiasi pavyti draugą :) Jei nepavyksta, lipa iš baseino, bėga sausuma link tos vietos, kur dėdė ir įlipa būtent ten, kur draugas plaukioja :) tada bendrauja, juokiasi, žaidžia. Taip paplaukiojusi (dėdė nuėjo ramiai pagulėt ant savo gulto), ateina prie manęs ir sako "jis toks švelnus pūkelis, na toks pūkelis". Taip prajuokino :) sakau "kodėl?", ji "na jis toks gražus, toks švelnus pūkelis" :) ir nubėgo degintis ant gulto, kuris šalia naujojo draugo. Po poros minučių jau nulėkė toliau maudytis.
Liepa labai gerai jaučia žmones ir mato ne tik jų išorę, o kur kas giliau, kur kas daugiau. Be to, kas mane džiugina, ji išjudina nepajudinamus žmones, galbūt net vienišus, nedrąsius, užsidariusius. Matau, kaip su ja nori pažindintis vietiniai ir ne vietiniai. Dėl to nestabdom jos, lai būna savimi, tokia nevaržoma ir laisva.
Po tokių lyrinių nukrypimų, visgi grįžtam prie mūsų pamėgto kioskelio ir jo šeimininko Mr. William :) mūsų dideliai nuostabai, jis taip kuklinosi fotografuotis, susirūpino purvinais darbo rūbais, savo šukuosena :)
Tai - sulčių 'baro' kioskelis, pačios skaniausios mum šviežios sultys ir plius smagu pabendrauti su ten dirbančiais žmonėm, mus jau atpažįsta ir siūlo patiem pirktis sulčiaspaudę.. Olegas susimąstė :)
Mr. Linksmasis William ir mūsų šeimyna (Esmytė "kengūroj")
Siūlomas asortimentas 

Kainos. Mūsų pamėgti gėrimai: pieno kokteiliai praktiškai skanūs visi (bet naudos/sveikatos iš jų, mano galva, mažai), avokadų+obuolių, mango

Už maisto centro radom kampelį, kur maistas aukojamas 'dievams', tokių altorėlių
Vos radom kur atsisėsti :) Maisto centras prekybos centre

Mano chebrytė jau pavalgė

Nufotografavau ir kraupių vaizdelių

mmm... skanu prisiminti :)

Zuikis makaronus valgo lazdelėmis :) Aš paprastai valgau atsargiai, nes Esme nešioklėj. Šeimininkas kioskelio (iš kurio pirkom maistą) pamatė, jog sunkiai ten man sekas valgyt makaronus, prieina su žirklėm ir kažką sako nerišliai. Galvoju, ko jis nori su tom žirklėm..ką ketina čia daryt? Aš linktelėjau galva, o jis 'šnai šnai' su žirklėm man per spagetti ir iš ilgų makaronų pasidarė daug mažiukų makaroniukų :) tiesa, valgiau aš su šakute :) BBQ kepta mėsytė irgi karpoma žirklėmis, o ne pjaustoma peiliu. Tokie tad kitoniškumai :)

Pradžioj džiaugiausi, kad toks dėmesys Liepai, o dabar jau norisi ją nuo to apsaugoti, bet kad jai patinka... tai gal už kadrą su dukra pradėt pinigus imti? :))) ir už surinktus pinigėlius nupirkt jai tai, ko širdelė geidžia: ar drambliuką, ar šuniuką, o gal mažą saldainiuką?



2013 m. lapkričio 15 d., penktadienis

Šlapiasis sezonas

Niekad negalvojau, kad kada nors gyvenime dukrai sakysiu "Liepa, lipk į balą, nagi, lipk, pasižaiskim!"
Nes Lietuvoj, kiek pamenu, jei tik su netinkama avalyne išėjom į lauką, pradėjo lyti, skambėdavo tik "neeEEEE, tik ne taAAAIII, na kodėl lipi į balas? pažiūrėk, kokie batukai dabar? o rūbai visi dabar purvu aptaškyti". Čia to nėra. Jei ir lyja, paprastai vistiek šilta, sušlapti nebaisu, vaikščiot namie basom man nebebaisu :) , nueini i dušą basom, nusiprausi ir šlapiom pėdom vaikštai po namus, greit išdžiūni, kaip smagu! Nes aš kaip koks katinas buvau Lietuvoj - kad tik nesušlapti.. o čia šlampi-džiūni-šlampi-džiūni :)
Praktiškai kasdien pas mus dabar lyja, vadinama - 'ne sezonu'. Ir jei temperatūra nukrenta iki 24 laipsnių, utititi kaip šalta :) jau, matyt, atpratom, primiršom Lietuvos ir Maskvos darganas.
Vieną vakarą, pliaupiant gana stipriam lietui, išgirdau lauke krykštaujančius vaikų balsus. Kad kas taip darytų, šiame gyvenime dar nemačiau :)

Vaikai lauke čiuožinėjo 'belenkaip' ant plytelių. Smagu, kad tėvai palaiko tokią vaikų iniciatyvą ir nevadina eiti namo :)

Taksi - ne tik turtuoliams :)

Kaip jau esu minėjusi, čia stengiamasi, kad žmogui būtų patogu. Jei nori turėti savo mašiną, mokesčiai didžiuliai, kai kurie keliai mokami, piko valandom išvažiuot į gatves - vėl papildomas mokestis. Taigi kaip ir turėt savo mašiną nelabai apsimoka :) Ar žinojot, kad Singapūre važiuojama kaire puse? Ir vairas kitoj pusėj; jau pripratau, nors pradžioj oj kaip keista buvo :)
Važinėti su taksi smagu (nors dažniau naudojamės metro). Ypač įdomu, koks taksistas papuls. Būna tokių šnekorių, tada galima sakyt - mum pasisekė, reiškias sužinosim ką nors naujo apie šalį, jos gyventojus; o būna tokių tylenių arba kurie nemoka gerai angliškai šnekėt. Paliko įspūdį toks mielas nuoširdus singapūrietis, kuris papasakoja ką nors ir pats juokiasi : ))) taip nuotaiką, pamenu, pakėlė. Ne viską supratau, ką ten pasakojo, bet juokas jo toks užkrečiantis buvo.
Kitas taksistas porino, jog šį darbą dirba tik singapūriečiai. Kartą mačiau taksistą indą, bet gal tai indas, gimęs Singapūre ir laikomas indu-singapūriečiu? :) nežinau nežinau..
Taksistai pagrinde vyrai, kaip ir Lietuvoje. Įlipam į taksi. Sėdi žmogus, ale nesuprantu - tai moteris, ar vyras. Dievaži, kaip gerai, kad rusiškai dar ne visas Pasaulis šneka ir supranta :) tai mūsų su vyru slapta šneka. Klausiu jo, kas sėdi šalia jo - vyras ar moteris, nesuprantu. Jis stengiasi rimtu balsu atsakyti man: moteris, aišku, moteris, negi negirdi, koks balsas? : ))) Bet jei apie lytį gali spręsti tik iš balso...nežinau, ar tai gerai :) Gaila, ši taksistė - moteris nebuvo kalbi.
Nepamiršiu, kai vykom iš oro uosto pas Olego kolegę trumpam apsistot, vos atvykus į Singapūrą. Mano vyrelis šneka su taksistu. Angliškai.. Ką vyras šneka, rodos viską suprantu, na bet taksistas ką šneka - nieeeko neina suprast :) Kadangi vyras dirba telefonu su įvairiu kontinentų žmonėmis, jau jo ausis įgudusi girdėti bet kokį singlish, english ar hindish :) o aš po truputi lavinu ausį. Apie singapūriečių anglų kalbos ypatumus - gal kitame straipsniuke pašnekėsiu, reik daugiau info surinkti, pabendraut su vietiniais.
Taksi galima 'pagauti' tiesiog gatvėje arba laukti tam tikrose taksi stotelėse. Prie didžiųjų prekybos centrų, susibūrimų vietų, zoo ir kt yra taksi stotelės, kur driekiasi eilės žmonių. Ypač jei daug pirkinių tempiesi su savimi ir savo transporto neturi, taksi - gera išeitis. Virš taksi, ant stogo pritaisyta 'lentelė', kur rašoma, ar taksi užimtas (hired), ar laisvas (free), ar pagal iškvietimą telefonu (on call). Sakyčiau, labai patogu ir praktiška.
Kartą su šeimyna išsiruošėm vėlų vakarą pavakarieniaut kur centre. Pavalgėm kinų kavinukėj, reik grįžt namo. Prasidėjo liūtis. Vyras skambina kaip paprastai taksi, visi užimti. Gatvėje nieks nestoja. Tai pasimokėm jau, kad penktadienio vakaras yra penktadienio vakaras :) Valandą gal sugaišom, kol gavom taksi ir tai, teko brangesnį kviestis. Kai kurie taksistai klausia iškart, kur važiuosim ir ne visiem apsimoka tave ten toliau už centro vežti, jiem geriau ratus sukti centre, taip gaunasi 'didesnis biznis' :)
Vyras išsiaiškino iš pokalbio su taksistu vidinę virtuvę, kaip dirba taksistai: jie iš taksi firmos nuomuojasi mašiną; nuo jos markės, naujumo priklauso nuomos kaina. Tarkim 12 valandų nuoma kainuoja apie 70 dolerių (PATAISYTA) (kai rašysiu 'doleris', visad turėsiu omeny singapūrietišką, o ne JAV dolerį); visa kita, ką taksistas užsidirba viršaus, jam lieka kaip alga. Olegas mėgsta naujesnes geresnes mašinas, o man ir senobiškos labai patinka, pasikratai : )) o ir taksistai paprasti tokie būna; nors smagu pralėkti ir su kokia nors 'gulbe' (kaip Tėtukas mano sako) :) Pasak Olego, geriau važiuoti su naujesne taksi-mašina: greičiau, vairuotojai geresni, o ir kaina gaunasi panaši, o su senesne mašinyte dardi dardi, kol atidardi iki namų, sugaišti laiko, dėl to ir kaina panaši.
Kainos: priklauso nuo maršruto - ar važiuosi pro mokamus kelius (centre paprastai) ir dar kokiu laiku važiuosi. Pradinis įlipimo mokestis apie 2-5 doleriai (nuo automobilio klasės priklauso). O moki griežtai tiek, kiek skaitliukas rodo. Galima tiek grynais, tiek kortele atsiskaityti. 10km kelionė vidutiniškai kainuotų apie 15 dolerių (PATAISYTA).
Kai kurie taksistai turi gps įsitaisę, kai kurie - ne, pas kai kuriuos pritaisytos kamerytės, pas kai kuriuos - nėra. Dažnai jie ir kelio nežino, kur mes čia gyvenam :) Bet susiorientuoti čia paprasta, tai parodom, kur važiuoti.
Apsiklijavę jie tas mašinas visokiais lipdukais reklaminiais. Aš su vaikučiais visad gale sėdžiu, vyras - priekyje. Jis vis sako - pažiūrėk, kaip čia faina, pažiūrėk čia. O mano pusė lango amžiais lipdukais nuklotas, tai visą vaizdą gadina :)
Kai kurie taksistai galėtų būti labai gerais gidais, bet tik kai kurie...
Prie prekybos centro driekiasi eilė žmonių, laukiam visi draugiškai savo taksi. Šiaip eilė greit juda, svarbu tik greit susivyniot į taksą :)

Taksi stotelės

Pamiršau paminėti vieną dalyką - vos įsėdam į taksi, visad prašom padaryti šiltesnę temperatūrą, visai nesinori važiuoti šaldytuve. Jie tai gudručiai - apsirengę - ilgom rankovėm marškiniai ar megztukas lengvas, o mes gi išsinuoginę :) Be to, stengiamės išvengt tokių temperatūros šuolių. Daug kas nesupranta, kodėl norim 'šilčiau' :) galvoja, pasigirdo ir padaro dar šalčiau :) "No no no, please make a little bit WARMER" (ne ne ne, prašau padarykite truputi ŠILČIAU)
Šia linksma gaidele ir baigiam reportažą apie mūsų mylimus taksiukus.

P.S. ačiū mano dukrytėms, kad taip saldžiai ilgai miega, spėjau ir aš 'matomų' darbelių nudirbti :)

2013 m. lapkričio 14 d., ketvirtadienis

home sweet home

Sveiki!
Tiek daug norisi papasakoti, o nei interneto nėra, nei papildomo laiko nieks nedalina :) taigi, kaip mes ir kur gyvename? Juk ketinate atvykti, reik bent namą parodyti, kad nepaklystumėt! Gyvename mes gerai, skųstis negalim ir nenorim. Klimatas mum tinka: didelė drėgmė, o šiluma, kaip žinia, gi kaulų nelaužo :) Aišku, kartais pagalvoji - kas geriau: ar vėsu/šalta ir gali juk ką nors apsirengti šilčiau, ar karštis, bet nuogam būt negalima, o jei ir nusirengtum, norisi dar ir odą nusiimt, bet negali? :) Na, taip būna retokai, nes visgi karštą dieną, kai pleškina saulutė, nieks nelenda į gatvę pasivaikščiot, o tupi kur nors namie (ventiliatorius arba kondicionierius įjungtas), arba prekybos centre, arba taksi ar kur kitur, kur visur kondicionuojama, vėsu, o kartais net šalta (dėl to patariama su savim nešiotis ką nors užsimest ant pečių).
Ačiū lietuvaičiui Jonui ir jo šeimai, gyvenantiems Singapūre (+draugei Živilei, kuri sumedžiojo man jų kontaktus :) ) - jie parekomendavo gerą agentą, kuris padėjo surasti mum būstą. Ramus rajonėlis, netoli centras, vyras į darbą pėstute gali eiti (tik noro būtų.. :) ). Bet turėčiau paminėti, kad Singapūre pasirinkimas, kur gyventi (na neminint savaitgalinių palapinių prie okeano..) yra štai toks: HDB, condo/condominium, nuosavas namas. Trumpai: HDB - paprastai daugiaaukščiai namai, paprastas butukas (galima rast ir labai gražių, erdvių, aišku ir kaina atitinkama bus, apie 2000 Singapūro dolerių (1 Singapūro doleris - ~2,5 lito) ), šalia tokio namo paprastai būna vaikų žaidimo aikštelė, prekybos centras, metro. Condo/condominium: namų kompleksas, aptverta saugoma teritorija, bendras baseinas, vaikam baseiniukas, sporto salė, teniso kortas ir pan.  Nuosavas namas - viskas aišku (kaip kas įsirengia, kai kurie su baseinais, kai kurie - be, kai kurie su didesne teritorija, kai kurie su maža).
Prieš atvykstant čia, nusprendėm, kad visgi baseinas turėtų būt ranka pasiekiamas, nes karšta, kur daugiau atsivėsinsi, be to, juk tai pats geriausias relaxas, pats geriausias sportas - nepakenkiant sau. Okeanas aplink Singapūro valstybę nėra švarus ir retai kas maudosi (sako, kad tik vaikai bei indai :) na turint omeny, kokia upė teka Indijoj, viskas suprantama..).
Taigi gyvename condo VISTA PARK, man patinka, kad tai žemaūgių namukų (4a.) kompleksas su dviem gatvelėm. Asmeniškai aš čia jaučiuosi, kaip kokioj sanatorijoj, kurorte :) Yra baseinas didesnis ir mažiukas, sporto kambarys (su treniruokliais), skvošo kambarys (niekad nemačiau, kad kas ten žaistų), stalo tenisas (turi turėt savo kamuoliukus bei raketes), lauko teniso kortai (raketės, kamuoliukai - savo), barbeque zona mažytė, staliukai po stogeliu, staliukai atvirai. Ko daugiau reik? Stalo tenisą vakarais mėgsta pažaist šeimos, lauko tenisas taip pat populiarus. Džiugina tai, kad vaikam skiriamas didelis dėmesys - samdomi yra plaukimo bei lauko teniso treneriai, vaikai su malonumu mokosi, mamytės ateina pažiūrėt, stebėt, kaip vaikam sekas. BBQ savaitgaliais populiaru, reik iš anksto užsirezervuot pas apsauginius. Kodėl sakau, kad kaip kurortas ar sanatorija? Na pvz pasimaudai ir su maudymuku + rankšluosčiu grįžti į savo namuką. Nori sveikintis su kiekvienu sutiktu, nes visi čia - kaip ir kaimynai. Aš sveikinuos, tik su manim - ne visi : )))) Yra mažutė vaikų žaidimų aikštelė, bet paprastai dienos metu ji tuščia, nes karšta. Teritorija kasdien prižiūrima, išpuoselėta, nei šiukšlytės nerasi, o mes ir nemėtom :) Prie lauko šiukšlių dėžės parašyta "griežtai draudžiama spausti šiukšles", bet jas ir dažnai išneša. Yra atskiras įėjimas iš mūsų teritorijos į tokį didelį parką (pamiršau pavadinimą), įeini/išeini su kortele. Svarbu laiku grįžt, nes vartai gali vėlai vakare ir nebeatsidaryt :)
Taigi, mažiau kalbų, daugiau vaizdų : ))
Keliaukime kartu nuo metro stotelės "Pasir Panjang" link mūsų namų. Čia viena didesnių gatvių, kaip matot - visur žalia, apsodinta medeliais. Labai stengiamasi dėl miesto švaros, ekologijos ir tai jaučiama.
Celofanu (o tiksliau - šiukšlių maišeliu) uždengti bananai. Saulės nemato - vargšeliai ir kiek juos betikrinam, jie kaip žali, taip žali... Nežinau, kam taip daryti; skinti neskinam, nes netoli šio medžio kabo kamera :)
Kai kuriuos, čia augančius augalus, esu mačiusi namie pas žmones vazonėliuose Lietuvoje, o čia viskas puikiai auga lauke. Gerai sako Olegas - čia auga viskas, kas ir kitose pasaulio šalyse, plius dar tai, kas niekur kitur neauga :) Matėm labai panašius medžius į beržą. Gal pavyks užfiksuot kada. Bet lietuviškų medelių dar neteko matyt, tai gal visgi ne viskas čia auga? :)
Šitas medelis koks gražus, pažiūrėkit - lapeliai žali, o viršūnė rausva.
Palmės įvairiausių rūšių, formų; įprastos, dekoratyvinės ir t.t. Ši - rausvu kamienu.

Kadangi pavadinimų nežinau, tai šitą palmę pati pavadinau "Vėduokle" :)

Štai ir atėjom! Pas mus kiekvienas namas turi savo vardą, tai akmenėlių vardai; mūsų - Ametistas.

Užsukam trumpam į aikštelę. Iga-gaaaa!

Mūsų durys ir namų sargai :)


Batus įprasta palikti už durų. Nesusilaikiau ir nufotografavau šalimais esantį kaimynų kampelį.
Mūsų condo teritorijoj štai tokia maža gatvelė. Einam link...
Kai kurie apsistoję dviaukščiuose namukuose; štai kaip gražiai įsikūrę. Kadangi matom prie įėjimo 'dievuko' skulptūrą, greičiausiai tai bus indų šeima.

Takutis link baseino

Teniso kortai, antram plane - BBQ

Išsimaudom? Kaip matot, vidury dienos nėr žmonių. O vakarais irgi vos keletą sutinkam - kaip kada. O aš būkštavau, kad 'kas čia bus, jei visi gyventojai sulipsim į baseiną? Nebus kaip paplaukiot' :) Gyvenant HDB, galima naudotis viešais baseinais, kur įėjimas tekainuoja apie 1-2 dolerius.  P.S. Liepa bando sušlapinti baseine plaukus : )))
Šitiek vaikščiojot su mumis, šitiek maudėtės, turbūt pavargot..tad eikim pailsėti! Iki malonaus!






2013 m. lapkričio 8 d., penktadienis

Pakeliui į Singapūrą


Sveiki Mielieji,
Iskart atsiprasau, kad rasau kol kas ne lietuviskom raidem. Paskutines dienas radau simta priezasciu, kodel dar negaliu pradet rasyt sio dienorascio :) ir nutariau nebelaukt.
Brendau brendau ir pribrendau siam zingsniui. Aciu, kas mane paskatino tai padaryti.
Kokiu tikslu rasau? Kai kam pravers informacija apie sali, kai kam, pvz namiskiam, smalsu bus paskaityt ir galu gale isitikint, kad esam sveiki gyvi ir kt.
Lai tai buna lengvas, sviesus tinklapelis, skriejantis savo dievisku keliu :)
Leiskit pristatyt savo seima : vyras Olegas, vyresnele dukra Liepa ir jaunele Esme. Persikele gyvent i Rusija, Maskva, vyras neilgtrukus gavo pasiulyma pereit dirbt i Singapura. Po ilgu svarstymu uz ir pries, leidziames gyventi i kita pasaulio krasta - tropikini Singapura.
Ieskojom tiesioginio skrydzio, nes visgi su kudikiu ant ranku bei 3m vaikiuku noretusi greiciau pasiekt keliones tiksla nei baladotis po skirtingus oro uostus. Juolab kad nezinojom, kaip vaikam bus su ausytem kylant ir leidziantis, ar neskaudes. Bet viskas praejo sklandziai. Liepele gavo vieta su teciu prie lango, o as su Esme sedejom netoliese kitoj eilej,kur (valiooo, yra lietuviškos raidės) buvo prie sienos pritvirtinta lovelė. Esme praktiškai miegojo visąlaik man ant rankų, valgė ir vėl miegojo. Lovelė man gerai pasitarnavo daiktam susidėt, nes vaikiuks ten nenoriai gulėjo. Vyresnėlei sesei Liepai nepatiko tik vienas momentėlis - prisisegti diržą, kada reikėdavo, tai jos mielą balselį turbūt girdėjo ir pats lėktuvo pilotas :) Kaip dabar juokauju, užduodama Liepai mįslę: didelė burnytė ir garsiai rėkia, KAS? :)
Po 10ties valandų skrydžio išlipome jau Azijos žemyne. Ten buvo apie 5 val ryto, o mūsų senu laiku - 1val nakties, tai reikėjo truputi laiko, kol persiorientavom. Changi oro uostas ne be reikalo taip visų giriamas, man taip pat patiko - švaru, kai kur net kiliminė danga po kojom (pirmąkart taip mačiau), pačiam oro uoste auga įvairūs augalai, medžiai susodinti, tokia net medžių giraitė padaryta. Na labai džiugu, kai taip žalia, gyva aplink. Iškišus nosį iš oro uosto, visą kūną apgaubė toks malonus karštas drėgnas ūkas. Tą jausmą aš puikiai pamenu, kai dirbau turizmo srityje ir dažnai "komandiruodavaus" po karštus kraštus. Tik šįkart tai ne trumpa kelionė ar komandiruotė, o tikras gyvenimas bent metelius, kitus :)

2013 m. lapkričio 5 d., antradienis

Ekspromtu į 'zoo'

Šeštadienis. Ką veikiam? Negi namie vėl sėdim? Neee, važiuojam į zoologijos sodą! Pas žvėrelius. Jei šaltinis tik neapgauna, tai Singapūro 'zoo' antras pagal dydį pasaulyje. Užima jis apie 26 ha. Atėjom su viltim pamatyt apžiot bent dalelytę to grožio :) iki užsidarymo buvo likę vos 2 val, bet, pagalvojom, mum bus kaip tik. Tiesa, ten galima pirkt įvairiausias variacijas bilietų, nes yra siūlomas dar naktinis safaris, autobusiuku pasivažinėjimas po zoo, plaukimas upe ir kt. Paėmėm pasivaikščiojimą po zoo bei kelionę autobusu. Žmonių daug, bet grusties nebuvo. Su Liepa namie buvo rimtas pokalbis, kad žvėrelių nebus galima liesti, kad jie aptverti ir pan. Turėjom Maskvoj tokią patirtį, kad apsilankę zoologijos sode, Liepa labai norėjo gygvūnus liesti, glostyti, maitinti, bendrauti, o čia kažkokios grotos, aptvarai... Tai ilgai pergyveno, verkė, negalėjo suprasti, kodėl čia taip. Juk tų metų vasarą mes ilsėjomės Latvijoje, Ventspilyje ir ne kartą lankėmės ten žirgyne, kur ji jodinėjo, kur nešė žirgams šienelio, juos glostė, buvo tiesioginis kontaktas. O čia, zoologijos sode, viskas pasirodė kitaip. Šįkart Liepa jau su patirtim ir elgėsi kur kas ramiau. Bet visgi labai nusiminė, kad žirafų negali paglostyti.
Šis zoo man patiko dar dėl to, kad čia yra nustatytos valandos, kada kokius žvėrelius galima maitinti; tiesiog mes vėlokai atvykom ten. Nusprendėm būtinai grįžti dar bent porąkart :) reik gal kokį abonimentą įsigyt kaip į sporto klubą :)
Ir aptvarų-grotų ten nėra, teritorija, kur žvėrelis gyvena, yra apkasta grioviu ir teka tarytum upė, dar žema tvorelė padaryta ir viskas. Tikrai erdviai jie gyvena. Na o visokios reptilijos, gyvatės laikomos terariume. Kai kurie gyvūnai ar paukščiai visiškai laisvai vaikštinėja po parką. Pvz ėjom ėjom takeliu, Liepa sustoja, klausia "mama, kas čia?", tada pasigirsta žmonių aikčiojimai ir kiti garsai, ogi žiū, iš krūmų išlindo ne mažas voranas, pasižiūrėjo į visus ir įlipo į kitą krūmą :) man patiko, kad Liepa taip natūraliai ramiai sureagavo. Esme visąlaik pramiegojo pas mane sterblėj. Vyresnėlės užsakymu ėjom ieškot zebrų, žirafų. Šalia wild africa teritorijos gyvūnų matėsi didžiulis vandens rezervuaras. Gražu. Ir apskritai, vien ten pasivaikščiot, pakvėpuot tuo oru, stebuklinga; vaikštai kaip po džiungles, tik...gražiais takeliais :)
Man didžiausią įspūdį paliko baltoji meškutė, plaukiojanti vandenyje. Ji taip gražiai suko ratus akvariume - išneria iš vandens ir vėl neria, išneria ir neria, tai žiūrėjau išsižiojus į tas letenas, kailiuką, glostomą vandens, didžiulis meškėėėnas taip smagiai pamalonino žiūrovus. Bandė vyras fotografuot, bet to įspūdžio neaprašysi, neįamžinsi, reik pačiam patirt.
Kampelis su gyvatėm manęs niekad nežavėjo, tik šiurpai per odą eina :) o jei staiga netyčia kokia Ilgoji išeitų pasivaikščiot po parką? Ir sulig ta mintim vyras rodo man plakatą, ką daryt sutikus savo kelyje gyvatę.. Kiek supratau - jokiais būdais nebėgti, o ramiai elgtis, pabendrauti :)
Esme pradėjo busti, norėjo niam niam; radau tokį užkampį, ten stovėjo suolelis ir stalas, tamsoka buvo. Olegas perspėjo iškart, kad kažkokia keista vieta, tarytum pilna vabaliukų ir rodos čia išvis nieks niekada nesėdi. Visgi norėjau kuo greičiau pamaitint dukrą. Tada ėmiau pastebėt aplink kažkokios sidabrinės spalvos dideles skruzdes, paskui daug mažiukų smulkių vabaliukų, jie jau ropštės mum ant kūno. Kaip mes pašokom iš ten bėgt.. Kaip tik parkas užsidarinėjo. Išėjom.. Teko dar eilėj stovėt, laukt taxi (paprastai prie prekybos centrų, tokių didesnių susibūrimų, yra spec vietos, kur lauki taxo; čia taxi labai populiaru, nes padori kaina; viskas padaryta žmogaus patogumui). Kūdikis ant rankų valgo pienuką, karštis, tvankuma, prakaito lašeliai ir upeliai ant kūno, vabaliukai visur ant kūno kanda, kutena, Liepai baigės kantrybė laukt taxi, ėmė žaist žaidimą savo mėgiamą "pabandom tėvų kantrybę", aaa, ir dar gurgiantis pilvas.. Žodžiu pabaiga tokia įdomi :)
Baj baj parkui, būtinai ten sugrįšim! O jūsų akim pora nuotraukėlių. Autorius- Olegas.
Smagiai nulijo; o mes kaip tik atvykom į parką. Laimingoji Liepa, tik to neparodanti:)

Mano dvi mylimos dukrytės: aktorė Liepa (iš tiesų nenorėjo fotografuotis) ir mieganti gražuolė Esme prie ilgakaklių žirafų

Pagalvojau "kokie keisti tie žmonės..kam fotografuotis prie negyvų kažkokių skulptūrų??kai aplink tiek įdomių GYVŲ žvėrelių??", paskui paprašiau vyro nufotografuoti Liepenčiką ant negyvos skulptūros.. Visai gražu :)
Radom ir daugiau negyvų objektų

Liūtas Karalius, bet ne Simba :) šalia tokių aptvarų būna surašyti ir gyvūnų vardai. Liūto nepamenu, įstrigo tik vienos žirafos vardas - Lucy :)

Nardymo sugebėjimus demonstruojanti Gražuolė Baltoji Meškutė (atleiskit, kad to grožio, įspūdžio neišeina perduot)

Tokia tad graži turininga mūsų dienelė buvo.
Tos dienos vakarą, naktį, norėjau ką nors užkąsti. Nutipenu į virtuvę, uždegu šviesą, o pasirodo buvau ne viena. Kažkas ne mažas išskuodė iš kambario (pas mus virtuvė ir svetainė sujungti) į balkoną. Girdėjau tik nagų slydimą per parketą. Nežinau, kas kurio labiau išsigando, bet aš norėjau rėkt iš baimės :) welcome zoo to our house... Aš myliu gyvūnėlius, bet noris kažkaip žinot, su kuo turi reikalą - kas tai buvo? Žiurkė, voveraitė, kas? Pusę nakties negalėjau užmigt, o dar miegamojo durys neužsidaro iki galo, ar neapgrauš nieks kojų, neužšoks ant patalynės??:)) ant virtuvės stalviršio vieną rytą radau kakučių juodų :))) šiandien vėl tuos juoduliukus radau ant tualeto. Dabar vyksta tyrimas, bandom aiškintis, kas čia:) duris į balkoną pradėjau uždarinėt. Tai šįvakar vėl einu medžiot maisto į šaldytuvą ir staiga girdžiu nagų krebždesį, garsų garsų, į stiklą (stiklinėm durim atsiribojam nuo balkono, uždarius buvau). Kaip pašokau bėgt. Vyras bandė įžiūrėt, kas ten, bet spėjo pabėgt. Bijai, kai nežinai, kas. Gal susidraugausim su padarėliu ir išmoksim nekakot virtuvėj : ))) laukit tęsinio.